APIE
Profesorė, Lietuvių literatūros katedros vedėja
Adresas: Universiteto g. 5, LT-01122 Vilnius
Mokslinių tyrimų sritys
- XIX a. lietuvių literatūra
- Daugiakalbė Lietuvos literatūra
- Literatūros antropologija
Dėstomi dalykai
- Lietuvių literatūra: romantizmas ir realizmas (BA)
- Teksto poetika (BA)
- Literatūros antropologija (MA)
- Lietuvių literatūra ir atminties kultūros (MA)
PUBLIKACIJOS
VU mokslo publikacijų duomenų bazė
Monografijos
- Poetinės kultūros formos: LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje, Vilnius: VU leidykla, 2004.
- Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, 263 p.
Monografijų, studijų knygų skyriai
- „Žiemos balsai: 1988–2000 poetiniai debiutai“, Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002), sudarė Giedrius Viliūnas, Vilnius; Alma littera, 2003, p. 181–201.
- „Naujasis istorizmas“, XX amžiaus literatūros teorijos: Vadovėlis aukštųjų mokyklų filologijos specialybės studentams, Vilnius: VPU leidykla, 2006, p. 258–283.
- „Litewska literatura początku XIX wieku“, Žemaičių šlovė / Sława Żmudzinów: antologia dwujęzycznej poezji litewsko-polskiej z lat 1794–1830, opracował Paweł Bukowiec, wstęp Brigita Speičytė, Kraków: Universitas, 2012; Biblioteka Literatury Pogranicza, t. 23, p. 5–29.
- „Maironio Pavasario balsai: lyrikos rinkinys“, Maironio balsai: Kūryba, veikla, atmintis: kolektyvinė monografija, sudarė Manfredas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 29–141.
- “Kultura pamięci: Pan Tadeusz Adama Mickiewicza”, Światowa historia literatury polskiej: Interpretacje, red. Magdalena Popiel, Tomasz Bilczewski, Stanley Bill, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2020, p. 179–198; „The Culture of Memory: Adam Mickiewicz’s Pan Tadeusz”, The Routledge World Companion to Polish Literature, eds. Tomasz Bilczewski, Stanley Bill, Magdalena Popiel, London: Routledge, 2022.
Sudaryti leidiniai, šaltinių publikacijos
- Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, sudarė ir parengė Viktorija Daujotytė ir Brigita Speičytė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1997, 211 p.
- Antanas Baranauskas, Raštai, Vilnius: Baltos lankos, 2003, t. 7, d. 1, p. 1–84, 255–317 [„Dienoraščio“ parengimas, vertimo redakcija, tekstologiniai komentarai].
- Mindaugas Kvietkauskas, Brigita Speičytė, „Tokią gražią kartą man atsiuntei...“ Šatrijos Raganos šeimos atvirlaiškiai, Vilnius: Šatrijos Raganos bendrija, 2002, 375 p.
- Giesmių giesmė. Vertė Antanas Baranauskas, sudarė Brigita Speičytė, parengė Brigita Speičytė ir Birutė Kabašinskaitė, įvado autorius Vytautas Ališauskas, Vilnius: VU leidykla, 2005, 100 p.
- Trečiasis Šatrijos Raganos laikas: Straipsnių rinkinys, sudarė Gediminas Mikelaitis, Brigita Speičytė, Vilnius: Šatrijos Raganos bendrija, 2008, 211 p.
- „Vladimiras Gadonas–Simonui Barasai–Borisevičiui; Simonas Borisevičius–Vladimirui Gadonui“ [1830–1831 m. sukilėlių korespondencija, 1841 Nansi–Strasbūras; rankraščio teksto parengimas, vertimas, komentarai], Literatūra, 2013, nr. 55 (1), p. 63–98.
- Brigita Speičytė (sudarytoja, vyriausioji redaktorė), Lietuvos literatūros antologija 1795–1831: Šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, t. 1, 760 p.; t. 2, 534 p.
- Poezija Žemaičių ir Lietuvos: XIX amžius, sudarė Brigita Speičytė, parengė Brigita Speičytė ir Aurelija Tamošiūnaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 212 p.
- Antanas Vienažindys, Dainos lietuvininko Žemaičiuose, sudarė Brigita Speičytė, parengė Brigita Speičytė ir Aurelija Tamošiūnaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017, 112 p.
- Antanas Strazdas, Einu žeme, skrendu vėju, sudarė Brigita Speičytė, parengė Brigita Speičytė ir Aurelija Tamošiūnaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018, 111 p.
- Aistė Kučinskienė, Brigita Speičytė, Viktorija Šeina (editors), Literary Canon Formation as Nation-Building in Central Europe and the Baltics: 19th to Early 20th Century, Leiden: Brill, 2021, 319 p.
Mokslo straipsniai
- „Maironio interpretacijos XX a. antrojoje pusėje“, Literatūra 36 (1), 1998, p. 106–126.
- „Kelios pastabos dėl Antano Baranausko raštų“, Archivum Lituanicum, 1999, nr. 1, p. 261–263.
- „Dar kartą apie XIX a. lietuvių literatūrą ir jos aušras“, Literatūra 38 (1), 2000, p. 122–130.
- „LDK literatūros istorijos modelis“ (rec.: Sigitas Narbutas, Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų, Vilnius, 2000), Literatūra 38 (1), 2000, p. 131–137.
- „Kraštovaizdis ir erdvinė vaizduotė XIX a. vidurio Lietuvoje“, Metmenys, 2000, nr. 79, p. 115–146.
- „Pilietinio tautiškumo tradicija XIX a. pr. Lietuvoje“, Literatūra 44 (1), 2002, p. 70–93.
- „Nauji XIX a. keliai mokyklon“ (rec.: Audronė Žentelytė, XIX amžiaus literatūra, Vilnius, 2001), Literatūra 44 (1), 2002, p. 141–147.
- “’Kresai’ lituanistiniu žvilgsniu”, Prace Bałtystyczne, Warszawa (Uniwersytet Warszawski), 2003, t. 1, p. 176–187.
- „Baroko augintiniai (XIX a. vidurio lietuvių literatūros romantizmas)“, Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis. Skiriama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui, sudarė Dalia Čiočytė, Aistė Birgerė, Vilnius: VDA leidykla, 2005, p. 213–233.
- „Vilniaus satyra kaip miestiškosios savivokos forma“, Senoji Lietuvos literatūra, 20 knyga: Senosios raštijos profiliai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 203–228.
- „Maironis ir Šatrijos Ragana – literatūros modernėjimo žingsnis“, Colloquia, 2007, nr. 18, 11–26.
- „XIX a. lietuvių retorikos ir literatūros dermės“ (rec.: Irena Buckley, Retorikos tradicija XIX a. lietuvių literatūroje, Vilnius, 2006), Colloquia, 2007, nr. 19, p. 160–167.
- „Kas užsodino Poškos ‘Darželį’“, Žemaičių praeitis, 12 kn.: Žemalė. Gimtasis Dionizo Poškos kraštas, Telšiai: VDA leidykla, 2007, p. 149–155.
- „‘Girių civilizacija‘: moteriškasis Šatrijos Raganos ir Elizos Ožeškovos pozityvizmas“, Trečiasis Šatrijos Raganos laikas: Straipsnių rinkinys, sudarė Gediminas Mikelaitis, Brigita Speičytė, Vilnius: Šatrijos Raganos bendrija, 2008, p. 53–92.
- „‘Neužvydėtina dalia juodo pranašo‘: tezė ir ironija Vinco Kudirkos raštuose“, „Tegul meilė Lietuvos...“: Vincui Kudirkai 150, sudarė Rimantas Skeivys, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 281–292.
- „‘Paribinė‘ lietuvių literatūros istorija“ (rec.: Paweł Bukowiec, Dwujęzyczne początki nowoczesnej literatury litewskiej, Kraków, 2008), Colloquia, 2009, nr. 23, p. 189–201.
- „Pabaigos tekstai: atsisveikinimas su poezija“, Colloqiua, 2009, nr. 22, p. 11–37.
- „Populiariosios prozos ir feministinės savimonės pradmenys Lietuvoje: Ona Radvilaitė Mostovska“, Colloquia, 2010, nr. 25, p. 29–56.
- „Povilo Višinskio antropologinė laikysena ir motyvacija“, Povilas Višinskis: idėjos ir darbai. Nauja žiūra, nauji akcentai, sudarė Dalia Striogaitė, Vilnius: Versus aureus, 2011, p. 79–89.
- „The Art of the Unpoetic Poem: Trends in Post-Soviet Lithuanian Poetry“, Transitions of Lithuanian Postmodernism: Lithuanian Literature in the Post-Soviet Period, by Mindaugas Kvietkauskas, Amsterdam, New York: Editions Rodopi, 2011, p. 323–348. ISBN 978-90-420-34441-9; „Niepoetycka sztuka wiersza: kierunki w litewskiej poezji postsovieckiej“, Zranieni przez czas: Współczesna literatura litewska, opracowanie i wstęp Donata Mitaitė, Jūratė Sprindytė, Warszawa: Instytut Badań Literackich, 2011, p. 83–102.
- „Adomo Mickevičiaus profiliai Česlovo Milošo kūryboje: tapatybių provokacija ir terapija“, Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa, sudarė Mindaugas Kvietkauskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 64–96.
- „Symbolika tożsamości w twórczości Czesława Miłosza: ‘matecznik’“, Miłosz i Miłosz, red. Aleksander Fiut, Artur Grabowski, Łukasz Tischner, Kraków: Księgarnia Akademicka, The Gould Center / Miłosz Institute, 2013, p. 331–338.
- „ʽ...Kol žemaičiai gyviʼ: 1830–1831 m. sukilimo Žemaitijoje liudijimas“, Literatūra, 2013, nr. 55 (1), p. 39–62.
- „Lietuvių kalbos archeologija: Pranciškaus Vilčinskio laiškai Eustachijui Tiškevičiui“, Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915): Mokslo straipsnių rinkinys, sudarė Reda Griškaitė, Žygintas Būčys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, 87–110.
- „Kas paaiškėja: apie Adomo Mickevičiaus Lozanos lyriką“, Literatūra 57 (1), 2015, p. 118–126.
- „Gente lithuanus, natione polonus? Tapatybės žodynas XIX a. vidurio Lietuvoje“, Prace Bałtystyczne, Warszawa (Uniwersytet Warszawski), 2016, t. 6, p. 275–289.
- „Ustronės atsiskyrėlio Broliai bajorai, arba Atminties lygmenys“ (rec.: Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 2: Broliai bajorai: Atsiskyrėlio gavenda, sudarė ir iš lenkų k. vertė Reda Griškaitė, Vilnius, 2016), Colloquia, 2017, nr. 38, p. 156–169.
- „Literatūra kryžkelėje“ (rec.: Beata Kalęba, Rozdroże: Literatura polska w kręgu litewskiego odrodzenia narodowego, Kraków, 2017), Colloquia, 2017, nr. 39, p. 184–195.
- „Przełom w tradycji: Maironis a polska poezja romantyczna“, Wiek XIX: Rocznik Towarzystwa Literackiego im. Adama Mickiewicza, 2017, t. X (LII), p. 1–9.
- „Kristijono Donelaičio reikšmės: straipsnių rinkinys, sudarė Mikas Vaicekauskas (V.: LLTI, 2016)“: recenzija, Archivum Lithuanicum 20, 2018, p. 363–374.
- „Vinco Krėvės agonas“, Colloquia, 2019, t. 43, p. 97–126.
- „Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: ‚programa maximum‘“, Literatūra 62(1), 2020, p. 34–44.
- „Istorija aristokratės akiratyje: Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė istoriniai romanai“, Colloquia, nr. 45, 2020, p. 123–154.
- “Kultura pamięci: Pan Tadeusz Adama Mickiewicza”, Ruch literacki, 2020, Rok LXI, Zeszyt 6 (363), p. 585–601.
- „The Concept of Lithuanian Literature in the 19th Century“, Brigita Speičytė, Viktorija Šeina, Aistė Kučinskienė (editors), Literary Canon Formation as Nation-Building in Central Europe and the Baltics: 19th to early 20th Century, Leiden: Brill, 2021. p. 39–63.
- “Satirical Discourse and Projects of Modernisation in Early Nineteenth-Century Vilnius. The Weekly Wiadomości Brukowe (Street News, 1816–1822)”, Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: Verflochtene Narrative und Identitäten, herausgegeben von Monika Bednarczuk und Marion Rutz, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022, p. 141–167.
TYRIMAI IR KITA VEIKLA
Projektai
- 2019 m. „Literatūros kanono formavimas tautokūros aspektu Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse“, Lietuvos mokslo tarybos Lituanistinių tyrimų sklaidos programa (P-LIP-19-27), vadovė.
- 2012–2014 m. „Od szlachty do ziemiaństwa. Geneza i twanie na obszarach nejednolitnych etnicznie dawnej Rzeczypospolitej“; Narodowy Program Rozwoju Humanistyki (12H 11 0016 80), vad. prof. Andrzej Rachuba (Lenkija); vykdytoja.
- 2012 m. „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), vad. doc. dr. Loreta Vilkienė; vykdytoja.
- 2011–2012 m. „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir diegimas“, Universitetų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimų stiprinimo programa (UniGeb), vad. dr. Gintautė Žemaitytė; vykdytoja.
- 2010–2011 m. „Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“ Lietuvos mokslo taryba, Nacionalinės lituanistikos plėtros programa, vad. prof. A. Kalėda; vykdytoja.
- 2009 m. ,,Lietuvos literatūros antologija 1795–1831 (Klasicizmas. Preromantizmas)“, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, vadovė.
- 2007–2008 m. „Posovietinis literatūros mokslo posūkis: refleksija ir plėtra“, Valstybinis mokslo ir studijų fondas, vad. prof. A. Jurgutienė; vykdytoja.
- 2005 m. „LITTERA: Lietuvių tautinis identitetas XVI–XX a. kultūrų dialogo kontekstuose“, Valstybinis mokslo ir studijų fondas vad. prof. Evalda Jakaitienė; vykdytoja.
Publikacijos (atrinktas sąrašas)
- „Profesorė Vanda Zaborskaitė: apie tai, kas sakoma, kai galima tylėti” (kalbasi Brigita Speičytė), Literatūra 36 (1), 1998, p. 10–21.
- „Sieloj kaip namie“ (rec.: Nijolė Miliauskaitė, Sielos labirintas, Vilnius: Vaga, 1999), Metai, 2000, nr. 7, p. 137–140; Moteris su lauko gėlėmis: Knyga apie Nijolę Miliauskaitę, sudarė Gražina Ramoškaitė-Gedienė, 2003, p. 189–194.
- „Drabužėliais dėvėtais“ (rec.: Aidas Marčėnas, Dėvėti, Vilnius: LRS leidykla, 2001), Metai, 2001, nr. 8–9, p. 173–177.
- „Balsas paraštėj“ (rec.: Elena Karnauskaitė, Iš smilčių, Vilnius: Vaga, 2004), Metai, 2005, nr. 4, p. 146–149. „A Voice on the Margins“, The Vilnius Review: New Writing from Lithuania, 2005, Spring / Summer, p. 81–82.
- „Senobinė grožė: romantizmo estetika Anykščių šilelyje“, Metai, 2004, nr. 3, p. 85–93.
- „Antanas Baranauskas: LDK paveldo paradoksai“ (rec.: Egidijus Aleksandravičius, Giesmininko kelias: Monografija, Vilnius: Versus aureus, 2003), Knygų aidai, 2004, nr. 1, 10–14.
- „Knygos be tapatybės“, Metai, 2005, nr. 10, p. 111–114.
- „Pasakojimas apie Vytautą Mačernį“ (rec.: Viktorija Daujotytė, Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006), Metai, 2007, Nr. 1, 142–146.
- „Maironio palimpsestas“, Metai, 2008, nr. 3, p. 75–88.
- „Misija: Šamanas TM“ (rec.: Mantas Gimžauskas, Šamanas TM, Kaunas: Kitos knygos, 2007), Knygų aidai, 2008, Nr. 1, p. 10–11.
- „Tivyt-tivyt, arba Linksmieji skaitymo metai“, Metai, 2009, nr. 1, 148–150.
- „Elegantiškas Vilniaus menas“ (rec.: Viktorija Daujotytė, Vieninteliam miestui: Juditos Vaičiūnaitės Vilnius, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009), Literatūra ir menas, 2009-07-03, nr. 3244.
- „Dovana iš Šveicarijos“ (rec.: Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje, Kaunas: Naujasis lankas, 2009), Literatūra ir menas, 2009-11-13, nr. 3259.
- „Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum“ (rec.: Kristina Sabaliauskaitė, Silva rerum, Vilnius: Baltos lankos, 2008), Literatūra ir menas, 2009-11-27, nr. 3261.
- „Barbora Radvilaitė – iš arčiau“ (rec.: Viktorija Daujotytė: Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2010), Literatūra ir menas, 2010-09-03, nr. 3296.
- „Stebuklinga istorija“: Maironio kūrybos šaltiniai“, Metai, 2012, nr. 10, p. 85–96.
- „Signalas iš vadavietės“ (rec.: Rimvydas Stankevičius, Ryšys su vadaviete, Vilnius: LRS leidykla, 2012), Literatūra ir menas, 2013-02-01, nr. 3412.
- „Apie liudininkus, pasakojimą ir atminties sveikatą“ (rec.: Vladas Kalvaitis, Sustiprinto režimo barakas, Kaunas: Kauko laiptai, 2011), Literatūra ir menas, 2013-02-15, nr. 3414.
- „Girdimoji atmintis kaip liudijimo literatūros strategija“, Metai, 2014, nr. 10, p. 90–102.
- „Antano Strazdo giesmės šventos“, Bernardinai.lt, 2014-10-20.
- „Nuo klėtelės iki katedros. Skiriama 180-osioms Antano Baranausko gimimo metinėms“, Tarp knygų, 2015, Nr. 12, p. 21–24.
- „Antanas Baranauskas – tarp poezijos ir meilės“. Kalbėjosi Tomas Andriukonis, Brigita Speičytė, Paulius Subačius, Skirmantas Valentas, Metai, 2016, nr. 1, p. 110–121.
- „La floresta perenne de la poesía“, Antanas Baranauskas, La floresta de Anykščiai, edición y traducción de Carmen Caro Dugo; prólogo de Brigita Speičytė, Sevilla: Renacimiento, 2017, p. 9–51.
- „Maištingieji filomatai: kas padarys?“, Literatūra ir menas, 2017-10-20, p. 29–31.
- „Atostogų skaitiniai: kaip vertimas pagimdo furijas“ (rec.: Lauren Groff, Moiros ir Furijos, iš anglų k. vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols, Vilnius: Baltos lankos, 2016), Literatūra ir menas, 2017-09-08, p. 17–20.
- „Eilės, virstančios sėklomis“ (rec.: Viktorija Daujotytė, Žīmėni vuobelie / Žieminė obelis, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2016), Metai, 2017, nr. 4, p. 142–147.
- Viktorija Daujotytė, Brigita Speičytė, „Adomo Mickevičiaus Ponas Tadas Lietuvoje. Pan Tadeusz Adama Mickiewicza na Litwie. Adam Mickiewicz‘s Pan Tadeusz in Lithuania“, Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas. Litwo, Ojczyzno moja... Adam Mickiewicz i jego poemat Pan Tadeusz. Lithuania, my Homeland... Adam Mickiewicz and His Poem Pan Tadeusz: Tarptautinės parodos katalogas, sudarė Marijus Uzorka, Małgorzata Orzeł, Gintarė Džiaugytė, Živilė Mikailienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018, p. 143–168.
- „Dvarininko romantiko kūryba“, Eugenijus Renė, Poezija. Žemaičių vaizdeliai, sudarė Marius Mockus, iš lenkų k. vertė Regina Koeniauskienė, Klaipėda: Druka, 2019, p. 47–64.
- „Faustiškos moters portretas“, Vanda Zaborskaitė, Dienoraščiai, parengė Virgilija Stonytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 7–16.
- „El diálogo con la naturalezza en la poesía lituana“, Antología de poesía lituano del siglo XX, Tradución y edición de Carmen Caro Dugo y Brigita Speičytė, Valencina de la Concepción: Renacimiento, 2019, p. 7–35.
- „Daukanto Lietuvos vizija. Daukantas‘s vision for Lithuania“, Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu / I am laying the foundations for being Lithuanian. Parodos katalogas / Exibition catalogue, 2019 kovo 14 – gegužės 12 d., sudarė Gintarė Džiaugytė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2019, p. 23–27.
- „Perimant Algirdo Juliaus Greimo palikimą“, pokalbyje dalyvavo dalyvavo Marija Prokopčik, Jūratė Levina, Darius Kuolys, Brigita Speičytė, Arūnas Sverdiolas, Tomas Venclova; parengė Arūnas Sverdiolas, Metai. 2020, nr. 10, p. 91–111.
- „Poezijos metai: neatšaukiamas karantinas“, Poezijos pavasaris 2021: almanachas, sudarė Rimvydas Stankevičius, Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2021, p. 119–124.
- „Maironis: atspėti, neįminti vardai“, Poezijos pavasaris 2022: almanachas, sudarė Aivaras Veiknys, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022, p. 15–20.
Vertimai
- Šatrijos Ragana, „Joninių naktis“, iš lenkų k. vertė Brigita Speičytė, Metai, 2007, Nr. 4, p. 68–74.
- Česlovas Milošas, Poezijos liudijimas: Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius, iš lenkų k. vertė Brigita Speičytė ir Mindaugas Kvietkauskas, Vilnius: LLTI, 2010, 119 p.
- Czesław Miłosz, „Poetinė būsena“, „Upės“, „Le Transsiberien“, „Jei“, Czesław Miłosz, Rinktiniai eilėraščiai, sudarė Algis Kalėda ir Brigita Speičytė, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 195–196, 199–200, 228–229, 375.
- [Anonimas], „Skelbimas“; [Jokūbas Šimkevičius], „Raganų ližė“, „Kelionė ant raganų ližės“, „Kelionės ant raganų ližės tęsinys“; [Anonimas], „Antroji kelionė ant raganų ližės“; [Mykolas Balinskis], „Geležinė skrynia su rankraščiais“, „Apey iszkałba sudyne moksłas“; [Andriejus Sniadeckis], „Dykinėtojo-filosofo iškyla grindiniu“; Euzebijus Slovackis, „Mindaugas – Lietuvos karalius“ (kartu su Irena Daugirdaite); Juozapas Ježovskis, „Penkiolika elgesio taisyklių naudingos pramogos bičiulių sambūrio jaunimui“; Kazimieras Piaseckis, [„Mintys apie filaretus“]; Jonas Čečiotas, „Nuomonės, kurias turėtų skleisti aukštesnioji klasė“; Ona Radvilaitė-Mostovskienė, „Skaitytojui“, „Pilaitės vaiduoklis“, „Matilda ir Danielius“, „Astolda“; Pilypas Nerijus Golianskis, „Apie iškalbą ir poeziją“; Euzebijus Slovackis, „Meno kūrinių skonio teorija“; Adomas Mickevičius, „Pastabos apie DizmosBončos-Tomaševskio Jogailiadą“; Ksaveras Bogušas, „Traktatas apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią“; Dionizas Poška, „Kaimiečio artojo mąstymai apie lietuvių-žemaičių tautą ir kalbą“ (vertimai iš lenkų k.), Brigita Speičytė (sudarytoja, vyriausioji redaktorė), Lietuvos literatūros antologija 1795–1831: Šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, t. 1, p. 110–199, 561–570, 647–690; t. 2, p. 31–80, 137–145, 201–240, 438–440.
- Stephen Greenblatt, „Tikrovės palytėjimas“, iš anglų k. vertė Brigita Speičytė, XX amžiaus literatūros teorijos: Chrestomatija aukštųjų mokyklų studentams, sudarė A. Jurgutienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, 2 d., p. 231–260.
- Agata Bielik-Robson, „Ironija, tragedija, bendrystė: Richardas Rorty barbaro akimis“, iš lenkų k. vertė Brigita Speičytė, Colloquia, 2017, nr. 39, p. 135–161.
Kita
- Mokslo žurnalo Literatūra (VU) redkolegijos narė
- Mokslo žurnalo Colloquia (LLTI) redkolegijos narė
- Mokslo žurnalo Wielogłos (Krokuvos Jogailaičių universitetas), redkolegijos narė
- „Lietuvių filologijos“ (BA) studijų programos komiteto pirmininkė (2017–2022)
- „Intermedialiųjų literatūros studijų“ / „Literatūros antropologijos ir kultūros“ (MA) studijų programos komiteto narė (nuo 2019)